- vekutė
- vẽkutė sf. (1) Trgn, vekutė̃ (3b) Dglš 1. žr. viekutė 2: Pilna karvė vekučių̃ Sld. Kai vištai ausys prilenda vẽkučių – ji dvesia LTR(Pnd). 2. scom. menk. kas labai mažas: Vẽkutės šitos bulbos Švnč. Trinas i trinas vẽkutė šitas (apie šuniuką) Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
